Meninė-informacinė kūrėjo Pijaus Čeikausko IKONA Drakono pievoje - tai atrestauruotas lango rėmas su senomis langinėmis su teritorijos žemėlapiu bei informacija apie MEDINES ŠNIPIŠKES (Šiaudinė, Šanchajus, Vilniaus Skansenas).

MEDINĖS ŠNIPIŠKĖS

1536 metais pastatytas pirmasis tiltas per Nerį, už kurio nusidriekė kelias į Ukmergę ir Rygą. Dešiniame Neries krante prie tilto atsirado parduotuvėlės. 1600-ųjų metų žemėlapyje pažymėta „Šnipiškių gatvė“: atkarpa nuo Vilniaus (dabar Žaliojo) tilto iki pirklio Povilo Michailovičiaus Šnipkos dvaro. 1633 metais rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėtas Vilniaus priemiestis - Šnipiškės. Nuo XV a. Šnipiškės žinomos kaip miesto amatininkų lopšys. Mediniuose namuose veikė kalvės, smulkaus verslo krautuvės, amatininkų dirbtuvės. Stovėjo karininkų namai, buvo gausu medinių arklidžių. XVII–XVIII a. Šnipiškės buvo vienas svarbiausių Vilniaus keramikos industrijos rajonų. Didelį plotą užėmė molio ir kalkakmenio karjerai. Veikė plytų, koklių ir čerpių dirbtuvės. Vietovė garsėjo ir iškasamais mamutų kaulais.

Medinės Šnipiškės turi dar keletą pavadinimų:

Šiaudinė (Slomianka).

XVIII a. susiformavo istorinė Šnipiškių dalis, vadinama Šiaudine. Ji iš kitų Šnipiškių dalių išsiskyrė multikultūriškumu, žaliosiomis erdvėmis, mediniais namais, akmenų grindiniu. Šiaudinėje klestėjo daržininkystė ir kalvystė.

Medinių trobų rajonas dar vadinamas Šanchajumi. Didžiausio kontrasto sostinėje vieta: medinės senos „lūšnos“ ir nauji blizgantys dangoraižiai. Kaimiško ir kriminalinio pobūdžio gyvenimas, kur vyksta nelegali prekyba alkoholiu, narkotikais, cigaretėmis. Kur rūkstantys dūmai iš kaminų ir degančios trobos. Žudynės ir muštynės, dulkėtos gatvės su vandens kolonėlėmis bei lauko tualetų statiniai ir kvapai.

Šanchajaus pavadinimo kilmę užtvirtina ir Drakono pievos atsiradimas, nes vienas pagrindinių Kinijos simbolių - drakonas.

Nuo 1993 metų dalis medinių Šnipiškių tapo Vilniaus miesto savivaldybės saugoma vietove, pavadinta Vilniaus Skansenu (pagal etnografinio muziejaus po atviru dangumi „Skansen“ pavadinimą Stokholme, Švedija).

Saugoma dėl savo architektūrinės, urbanistinės ir etnokultūrinės vertės.

Teritorijos plotas apie 8 ha.

Priklauso: Giedraičių (Chocimska-Chiwańska, Хоцимская-Хиванска), Krokuvos (Krakowska, Słomianka, Бухарская II), Šilutės (Inspektowa,Pagėgių-Šilutės-Drūkšių, Słomianka A, Żołnierski prawy/lewy, Правый / Левый Солдатский), S. Fino (Finna, Saracenska, Царицынская),Daugėliškio (Słomianka, Słomianka III, Соломянка III).

Čia išlikusios istorinio Vilniaus priemiesčio planinės ir erdvinės struktūros, susiformavusios 1880-1930 m. Kultūros paveldo departamente užregistruoti 332 pastatai.

Daugiau informacijos apie medinį Vilniaus priemiestį: www.276.lt ir www.vietinisgidas.lt